Mokslinių tyrimų ir inovacijų centras (MTIC)
MTIC – RVPL padalinys, kuriame atliekami biomedicininiai tyrimai: biologinių mėginių surinkimas ir apdorojimas laboratorijoje, donorų apgyvendinimas. Šiuo metu MTIC atliekami chrono-epigenetiniai psichikos ligų tyrimai – šie tyrimai itin svarbūs siekiant suprasti ir geriau paaiškinti psichikos sutrikimų raidą ir gydymą.
MTIC įsteigtas Vilniaus universiteto profesoriaus dr. Artūro Petronio ir profesoriaus dr. Arūno Germanavičiaus iniciatyva bei Ateities Biomedicinos Fondo lėšomis.
Psichikos ligos ir genetika
Genetiniai faktoriai yra vienas iš veiksnių, galintis nulemti psichikos ligos pasireiškimą, tačiau vien tik jų ligai paaiškinti neužtenka. Jei užtektų, tuomet būtų tikėtina ligos simptomus pamatyti dar ankstyvoje vaikystėje, kadangi asmuo jau gimsta su ligą lemiančiais genais. Visgi, dažnu atveju, šių ligų simptomai pasireiškia kur kas vėliau – vėlyvoje paauglystėje, kodėl? Atsakant į šį klausimą svarbu žinoti, jog kiekvienos ląstelės funkcionavimui yra reikalinga ne tik genetinė DNR (deoksiribonukleorūgšties) seka, kurioje slypi žmogaus genai, bet ir papildomos „instrukcijos”, paaiškinančios kaip interpretuoti DNR sekoje esančią informaciją. Šios „instrukcijos” cheminiais ryšiais yra prikabinamos prie minėtos DNR sekos, taip ją modifikuojant. Tokios DNR modifikacijos yra vadinamos epigenetinėmis, o pats mokslas apie jas, jų poveikį ir įtaką ląstelės bei organizmo funkcionavimui – epigenetika.
Dažniausiai sutinkama epigenetinė modifikacija yra DNR sekos sudedamojo vieneto, nukleotido pavadinimu citozinas, metilinimas, kuris yra atliekamas prie nukleotido prikabinus mažą metilo grupės fragmentą. Šios epigenetinės modifikacijos nėra tokios stabilios kaip asmens DNR seka, todėl jų kiekis gali kisti – didėti arba mažėti – su laiku, taip kuriant kintančią įtaką ląstelių funkcionavimui ir galbūt prisidedant prie ligų pasireiškimo. Taigi, genetika yra stabili ir su ja yra gimstama, tuo tarpu epigenetika veikia kaip DNR “drabužis” ir gali kisti reaguodama į gyvenimo ritmo ar įpročių pasikeitimus, mitybą, stresą, ligas ar kitus faktorius.
Nors paskutinį dešimtmetį epigenetinių biomedicininių tyrimų, siekiančių išsiaiškinti ligų ypatybes, kiekis padidėjo, jų rezultatai išlieka sunkiai interpretuojami ir pritaikomi klinikinėje praktikoje. Dažnu atveju, gaunami skirtumai tarp kontrolinės ir ligos paveiktų asmenų grupės yra itin maži ir apima tik nedidelę dalį asmens epigenomo – vos kelis vienetus/šimtus/tūkstančius citozinų iš milijonų esančių žmogaus DNR. Deja, bet tokių mažų skirtumų neužtenka norint pagerinti ligos diagnozavimo ir kontroliavimo priemones. Taip pat, tokiuose tyrimuose yra lyginamos tik grupės – tai reiškia, kad rezultatai gauti iš didelės kontrolinės ar ligos paveiktų asmenų grupės yra suvidurkinami, taip gaunant pavienius skaičius, atspindinčius visą grupę. Visgi, tokie skaičiai atspindi tik vidutinį žmogų ir nebūtinai bus tinkami kiekvieno paciento atvejui. Dėl šios priežasties, norint apčiuopti reikšmingesnius ir tikslesnius skirtumus, svarbu kiekvieną asmenį ištirti individualiai. Tokiu būdu atsiranda galimybė aptikti individualizuotus ligos žymenis. Sužinojus tokius ligos žymenis, į kiekvieno paciento atvejį būtų galima pažiūrėti specifiškai, o tai padėtų parinkti efektyviausią gydymo strategiją, nuspėti ligos atkrytį bei diagnozuoti ligą itin ankstyvoje stadijoje.
Prof. A. Petronio mokslinės grupės tyrimai parodė, kad minėta epigenetinė modifikacija – DNR metilinimas – keičiasi ir svyruoja 24 valandų ritmu. Būtent šio ciklinio ritmo pokyčiai gali būti vienas iš esminių mechanizmų, darantis įtaką organizmo epigenetiniam variabilumui ir polinkiui susirgti viena ar kita liga. Dėl šios priežasties epigenetinis ritmas galėtų tapti individualizuotu ir specifiniu psichikos ligų molekuliniu žymeniu. Papildomai, tyrimo metu ciklinio ritmo paieškos atliekamos ir genų raiškos bei jos reguliavimo lygmenyse.
Minėti cikliniai epigenetiniai pokyčiai, apibendrintai gali būti vadinami „chrono-epigenetiniais”. Pasak mokslinės hipotezės, chrono-epigenetiškai jautrios genomo vietos dažniau nukrypsta nuo normos, lyginant su inertiškomis vietomis. Tokie palaipsniui besikaupiantys ciklinio ritmo nukrypimai išderina ląstelių veiklą, ir tai pasireiškia viena ar kita liga. Projekto metu, tikrinama ši mokslinė hipotezė bei siekiama identifikuoti individui specifinius molekulinius psichikos ligos žymenis – chrono-epigenetiškai jautrias genomo vietas bei geriau suprasti kokie cikliniai epigenetiniai virsmais vyksta asmens ląstelėse. Teorijai pasitvirtinus, ciklinių epigenetinių virsmų analizė gali atverti naujas galimybes ankstyvajai ligos diagnostikai bei tinkamiausio gydymo parinkimui, tokiu būdu atitolinant ligos atkrytį ir mažinant socialinę ir darbinę dezadaptaciją. Šis tyrimas prisideda prie fundamentaliųjų ligos mechanizmų ypatumų išsiaiškinimo, o aptiktos ciklinės tendencijos galėtų būti pritaikomos ne tik psichikos, bet ir kitų ligų atvejais.
Nuorodos:
- https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/psichiatrijos-ligonineje-vykdys-tyrimus-kurie-leis-geriau-suprasti-psichikos-sutrikimu-raida-ir-gydyma-120009723
- https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/2266190/naujame-moksliniame-centre-vilniuje-molekuliniai-psichikos-susirgimu-tyrimai?srsltid=AfmBOoojkILQuV8ICqG6UGWD0i8o9SpCqChd58uZrCOKZEl8EswOgC_h



