Gegužės 25- 26 d. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje vykso tarptautinė mokslinė praktinė konferencija skirta ligoninės 120-ajam jubiliejui paminėti. 30 lektorių iš skirtingų šalių dalinosi psichiatrijos sektoriaus patirtimi Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje ir JAV aptardami ne tik psichiatrijos ateitį, bet ir praeitį, bei ko galime pasimokyti iš šio sunkiai nueito kelio. Estija šioje kelionė, pasak lektorių, kaip įprasta, lyderiauja tarp Baltijos šalių, tačiau ir Lietuva jau gali pasigirti pasaulinio lygio pasiekimais.
Estija kompensuoja neurostimuliacijos galimybę namuose
Dr. Emilė Radytė, konferencijos sektoriaus „Dabarties psichiatrija“ lektorė iš Oxfordo universiteto savo pranešime kalbėjo apie Neurostimuliacijos metodus psichiatrijoje ir visuomenės sveikatoje.
„Ne paslaptis, kad žmonės vis dar vengia psichiatrijos paslaugų, ligoninių – ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Tai nėra gerai, tačiau kol įveiksime psichikos sveikatos stigmą, turime galvoti apie pagalbą, kurią galime suteikti ir namuose. Todėl neuropsichiatrijos mokslas dabar labai sparčiai juda link galimybės neurostimuliacijos funkciją iš ligoninių perkelti už jų ribų, kuriami įrenginiai, kuriais pacientai galėtų naudotis savarankiškai, namuose“, – pasakojo E. Radytė pristatydama skirtingus ant galvos montuojamus įtaisus padedančius kovoti su priešmenstruacine depresija, kitų tipų depresija ar net šizofrenija. „Puikus pavyzdys yra Estija: jie jau pilnai kompensuoja vienų iš šių įtaisų įsigyjimą, tiesa tik su psichiatro siuntimu. Taip pacientas paskatinamas kreiptis į specialistą, gauti profesionalią pagalbą, taigi sukuriamas kontaktas, tačiau jam paliekama galimybė tokią terapiją atlikti kiek įmanoma privačiau – namuose“, – aiškino mokslininkė, bet pabrėžė, kad tokie įrenginiai kol kas dar negali prilygti prietaisams, kuriais pagalba teikiama ligoninėje. „Transkranijinė magnetinė stimuliacija, kuri, beje, taikoma ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje yra vienas moderniausių neinvazinės terapijos metodų pasaulyje, ypač efektyvi kovojant su gydymui atspariomis ligos formomis. Taigi, svarbu didinti žinomumą ir apie tokias paslaugas stacionare, padrąsinti pacientus atvykti“, – sakė ji.
Psichiatrijos stacionaras išliks aktuali paslauga
Daug dėmesio konferencijoje skirta psichiatrijos ligoninių kaip objekto vizijoms, galimybėms ir problemoms aptarti. Savo patirti dalijosi dr. Ants Kask iš Estijos akcentavęs, kad sunkių psichiatrijos būklių, kurių metu būtina pagalba ne ambulatorinėje grandyje, o stacionare Estijoje tik daugėja. „Deja, ši tendencija ryški ir jaunimo tarpe, pavyzdžiui, daugėja delyro būklių sukeltų alkoholio“, – sakė A. Kask pristatęs modernios ir pacientams patrauklios Talino psichiatrijos ligoninės viziją. Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydytoja psichiatrė Asta Abaravičienė savo pranešime kėlė ir psichiatrijos ligoninių kaip daugiaprofilinių įstaigų idėją. „Skaičiai rodo, kad patiriantys psichikos sutrikimus kenčia ir nuo daugybės kitų sveikatos problemų: privalome galėti jiems suteikti operatyvią ir profesionalią pagalbą vietoje – nevežiojant iš ligoninės į ligoninę, turint galimybę vietoje konsultuotis su patyrusia psichikos sveikatos specialistų komanda“, – kalbėjo Asta Abaravičienė. „Būtent todėl šiuo metu Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje veikia reanimacija, dirba vidaus ligų gydytojai, paslaugas teikia netgi odontologas, ginekologas, logopedas, atliekami išsamųs radiologiniai ir laboratoriniai tyrimai“.
Psichiatrijos ligoninėje įsikurs Mokslinių tyrimų ir inovacijų centras
Konferencijos metu Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius, prof. dr Arūnas Germanavičius anonsavo svarbią žinią: ligoninėje jau netrukus įsikurs Mokslinių tyrimų ir inovacijų centras, kuriame bus vykdomi Lietuvos ir pasaulio psichiatrijai aktualūs tyrimai. Vienas iš projektų, kuriame jau užmegztas bendradarbiavimas – chronoepigenomikos psichiatrijoje tyrimai. „Chronoepigenomika – nauja biomedicininių tyrimų sritis, siekianti suprasti bendruosius organizmo vystymosi, senėjimo ir ligų atsiradimo dėsningumus. Mes tyrinėjame epigenus, kurie nekeičia mūsų DNR, bet pagal mūsų gyvenimo būdą nusprendžia kiek ir kokie genai bus išreiškiami. Tai gali padėti ir diagnozuojant ar nuspėjant psichikos ligų perspektyvas“, – sakė vienas iš šios srities tyrimų pradininkų pasaulyje prof. dr. Artūras Petronis konferencijoje skaitęs pranešimą „Chronoepigenomika psichiatrijoje: žmogaus genetika ir laiko ciklai“.
Konferencija „Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei 120 metų: patirtis ir inovacijos mokslo bei klinikinės praktikos progresui“ yra renginių ciklo skirtų paminėti ligoninės jubiliejų dalis.