Elektroencefalografija (EEG)

EEG – tai galvos smegenų bioelektrinio aktyvumo tyrimas. Dažniausiai tai savaiminio (spontaninio) aktyvumo registravimas, kai tiriamasis yra pasyvaus būdravimo būsenoje – jis nemiega, bet aplinkos įtaka yra apribota iki minimumo. Tiriamasis sėdi arba guli pritemdytoje, nuo triukšmo izoliuotoje patalpoje, o potencialai užrašomi jam užsimerkus. EEG – neinvazinis tyrimo metodas. Elektrinis smegenų aktyvumas gali būti užrašomas paviršiaus elektrodų dėka, juos tvirtinant prie galvos odos. Elektrodai dedami ant galvos paviršiaus ir pritvirtinami patogiu ”šalmu”. Taip pat taikomos ir tam tikros aktyvavimo, taip vadinamų funkcinių mėginių, procedūros – tai akių atmerkimo testas, šviesos stimuliacija pavieniais impulsais arba ritminė šviesinė stimuliacija, giliojo kvėpavimo mėginys, kai tiriamasis giliai kvėpuoja 2-3 minutes. Funkciniai mėginiai padeda aptikti ar paryškinti sutrikimus, kurie foninėje EEG nematomi arba yra sunkiai pastebimi. EEG informatyviausia tiriant patologinius smegenų bioelektrinio aktyvumo pakitimus. Taip pat bioelektrinis aktyvumas keičiasi, esant įvairiems organiniams ir su jais susijusiems funkciniams smegenų sutrikimams. Tai padeda atskirti sutrikimus, turinčius konkrečią organinę priežastį, nuo sutrikimų, sukeltų mažiau pastebimų priežasčių.