9001 sert copy

new 2

1926 04 01 – 2001 05 26

Gimė Padainupio kaime (Garliavos vls., Kauno apskr.). Kauno valstybiniame taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute studijavo grafiką pas prof. Antaną Kučą. Mokslus su pagyrimu baigė 1950 m. ir nuo tada nuolat dalyvavo respublikinėse ir tarptautinėse parodose.

A. Makūnaitės darbų buvo eksponuota daugelyje pasaulio šalių: Vokietijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Japonijoje ir kt. Parodose ir konkursuose dailininkės darbai, ypač knygų iliustracijos, buvo įvertinti medaliais bei apdovanojimais. Daug dėmesio susilaukė jos personalinės parodos Maskvoje, Jerevane (1964), Erfurte (1965), Lenkijos miestuose (1965–1966), Belgrade (1967) ir kitur. Kūriniai, kuriems temas padiktavo tautosaka ar kurie remiasi etninės kultūros, liaudies meno paveldu, kaip kad raižinių ciklai „Rugio daina“, „Lino daina“, „Žalčio pasaka“ ir kiti, tapo lietuvių grafikos aukso fondo dalimi.

Dailininkė sukūrė daug iliustracijų liaudies pasakoms, Kristijono Donelaičio, Jono Biliūno, Lazdynų Pelėdos, Vinco Krėvės, Juozo Tumo-Vaižganto, Vinco Mykolaičio-Putino, Kazio Borutos, Salomėjos Nėries, Bernardo Brazdžionio ir kitų autorių knygoms. Su didele meile apipavidalindavo knygas vaikams. Dailininkė iliustravo per 80 knygų, ne kartą buvo apdovanota gražiausių knygų konkurso premijomis, medaliais, diplomais. A. Makūnaitės darbai buvo įvertinti Lietuvos valstybine premija (1966), jai suteikti nusipelniusios meno veikėjos (1965) ir liaudies dailininkės (1986) vardai.

Iš lietuvių literatūros klasikų kūrinių iliustracijų gimė estampų ciklai: „Aitvaras“, 1978 m., „Perkūnas, Vaiva ir Straublys“, 1977–1984 m. (pagal V. Krėvę); „Padavimai ir legendos“, 1974–1975 m. (pagal A. Vienuolį); „Mes, vyžoti būrai“, 1975 m. (pagal K. Donelaitį) ir kt.

Nepriekaištingai įvaldžiusi medžio graviūros ir lino raižinio technikas grafikė sukūrė ekspresyvius vaizdų pasakojimus, pasitelkdama kontrastingas baltų ir juodų linijų, štrichų dermes. Į kai kuriuos estampų ciklus įvesdama kontrastingas ryškias spalvas kūrė lyrišką, o kartu ir dramatišką atmosferą. Domėjimasis tautosaka padarė lemiamą poveikį individualiam dailininkės stiliui. Pasitelkusi alegorijas ir metaforą, ji sukūrė savitą plastinę kalbą, kurios ištakos glūdi senuosiuose liaudiškuose medžio raižiniuose.

Parodoje eksponuojami lietuvių literatūros klasikų kūrinių – K. Donelaičio „Metų“ ir V. Krėvės „Aitvaro“, „Perkūnas, Vaiva ir Straublys“ – motyvais sukurti estampai ir iliustracijos.

Eksponuojami darbai iš menininkės šeimos archyvo.

kosultacija

  knyg1903 2003

KatalogoVirselis

atkurimas100

GRĮŽTI Į VIRŠŲ