9001 sert copy

Garsaus psichiatro, mokslininko ir rašytojo Nikolajaus Krainskio, kurį galima pavadinti „Vilniaus Freudu“, kūryba pirmąkart pasirodo lietuviškai. Vilniuje XX a. pradžioje rašyti literatūriniai ir filosofiniai tekstai veda į žmogaus psichikos gelmes, atidžiai tyrinėja modernios visuomenės dvasinę būklę.

Kur riba tarp mokslo visagalybės ir beprotybės? Kas skiria Naujosios Vilnios psichiatrinės ligoninės pacientą ir jo gydytoją, apleistą mergaitę, benamį šunytį ir juos stebintį psichiatrą, minios garbinamą herojų ir puolusį žmogų? Po šimtmečio sugrįžtantys Nikolajaus Krainskio tekstai paveikūs ir šiandien.

Nikolajus Krainskis (1869–1951) gimė Kijeve, Ukrainos dvarininko šeimoje. Studijavo psichiatriją Charkovo ir Maskvos universitetuose, stažavosi Vokietijoje ir Šveicarijoje. Už mokslinius tyrimus apdovanotas Briuselio mokslo akademijos ir Niujorko epilepsijos tyrimų draugijos premijomis. 1903 m. gydytojas buvo paskirtas Vilniaus apygardos psichiatrinės ligoninės Naujojoje Vilnioje pirmuoju direktoriumi. 1905 m. iš pareigų atsistatydino ir savanoriškai išvyko į Rusijos-Japonijos karą. Grįžęs į Vilnių dirbo privačiai ir dėstė psichologiją Pavelo Kagano žydų gimnazijoje. 1915 m. buvo pašauktas į Rusijos kariuomenę.

Kijeve išgyvenęs bolševikų revoliuciją, vėliau tapo komisijos, tyrusios čekistų nusikaltimus, nariu ir susidomėjo žmogaus psichologija revoliucijos metu. N. Krainskis atkreipė dėmesį į „banalaus blogio“ fenomeną. Jo tyrimai atvedė prie išvados, kad „visos revoliucijos įvyksta pagal socialinės psichopatologijos dėsnius ir kad žmonės jose tėra marionetės“.

Neprarandantys aktualumo ir svarbos žmogaus psichikos ir modernios visuomenės dvasinės būklės tyrinėjimai knygoje „Nakties tamsybėse: neatrasti Vilniaus tekstai“ skamba moderniai ir atskleidžia, kokia nesenstanti ir nesunaikinama kryptis yra humanizmas.

kosultacija

  knyg1903 2003

KatalogoVirselis

atkurimas100

GRĮŽTI Į VIRŠŲ