DSC0290 Sausio 22 d. 14 val. Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės bibliotekoje vyko garsaus psichiatro, mokslininko ir rašytojo – pirmojo ligoninės direktoriaus  –  Nikolajaus Krainskio knygos „Nakties tamsybėse“ pristatymas. Renginyje dalyvavo kultūros istorijos tyrinėtojas, visuomenės ir politikos veikėjas doc. dr. Darius Kuolys, Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius prof. dr. Arūnas Germanavičius, leidyklos „Odilė“ atstovai, ligoninės bendruomenės nariai.

Nikolajaus Krainskio knyga „Nakties tamsybėse“ pirmą kartą pasirodė 1912 metais. Tai drama, kuri, nuo pasirodymo praėjus daugiau nei šimtmečiui, pirmą kartą publikuojama ir pristatoma lietuviškai. Knygą „Nakties tamsybėse: neatrasti Vilniaus tekstai“ sudaro psichologiniai, filosofiniai tekstai, savo aktualumo nepraradę ir šiandien. Leidyklos „Odilė“ atstovai bibliotekai padovanojo net keletą knygų. Susidomėjusius šia knyga ir norinčius pasigilinti į N. Krainskio kūrybą, maloniai kviečiame apsilankyti ligoninės bibliotekoje.

 

 

 DSC0278  DSC0280

 

Nikolajus Krainskis (1869–1951) – psichiatras, rašytojas, pirmasis Vilniaus apygardos psichiatrijos ligoninės direktorius (1903-1905), dar vadinamas „Vilniaus Freudu“,  gimė Kijeve, Ukrainos dvarininko šeimoje. Studijavo psichiatriją Charkovo ir Maskvos universitetuose. Profesorius Nikolajus Krainskis buvo įspūdinga asmenybė. Visame pasaulyje išgarsėjęs moksliniais darbais psichikos ligų diagnostikos, gydymo, psichologijos temomis ir epilepsijos tyrimais. Buvo monarchistas ir humanistas. Paskirtas vadovauti psichiatrijos ligoninei, sudarė pirmąją ligoninės darbo programą, kurioje rėmėsi sveiku protu ir humanizmu. Jis buvo įsitikinęs, kad net ir sutrikusios sąmonės žmogus turi sulaukti ne tik pagalbos, bet ir pagarbos, mokė gydytojus bei slaugytojus pirmiausia gerbti žmogaus asmenybę, kuri slypi po pamišimu. N. Krainskio vadovavimo ligoninei metais ligoniams buvo organizuojami žaidimai, koncertai, pradėtas auginti sodas ir daržas – tai buvo darbo terapijos užuomazgos. Tačiau atsirado ir priešiškai nusiteikusių, tokiems darbo metodams nepritariančių gydytojų, kurie privertė N. Krainskį pasitraukti. Netrukus gydytojas savanoriškai išvyko į rusų-japonų karą. Grįžęs į Vilnių dirbo privačiai ir dėstė psichologiją Pavelo Kagano žydų gimnazijoje. O 1915 metais vėl išvyko – buvo pašauktas į Rusijos kariuomenę.
Kijeve išgyvenęs bolševikų revoliuciją, vėliau tampa komisijos, kuri tiria čekistų nusikaltimus, nariu ir susidomėjo žmogaus psichologija revoliucijos metu. N. Krainskis atkreipė dėmesį į „banalaus blogio“ fenomeną. Jo tyrimai atvedė prie išvados, kad „(...) visos revoliucijos įvyksta pagal socialinės psichopatologijos dėsnius ir kad žmonės jose tėra marionetės“.