9001 sert copy

new 2

2018 m. gruodžio 6 d. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje į mokslinę praktinę konferenciją „Sveika gyvensena ir psichikos sveikata“ susirinko gausus būrys bendrosios praktikos slaugytojų, visuomenės sveikatos specialistų, kineziterapeutų ir ergoterapeutų iš Kauno, Klaipėdos, Utenos, Visagino ir kitų šalies miestų.

 

Malonu, kad baigiantis kalendoriniams metams, konferencijos, organizuojamos VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (RVPL) kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų institutu, tampa gražia tradicija. Renginio programoje pranešimai buvo labai įvairūs aktualiomis tiek slaugos, tiek gydymo, tiek psichikos sveikatos priežiūros sveikatos temomis.

RVPL direktorius prof. Arūnas Germanavičius sveikinimo kalboje pabrėžė, kad mūsų ligoninė nori aktyviai dalyvauti specialistų tobulinime ir kvalifikacijos kėlime, nes yra iškeltas tikslas – būti kuo arčiau paciento, atsižvelgti į paciento pageidavimus, būti kontakte su pacientu, o tai reiškia, kad visi darbuotojai: psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai, ergoterapeutai, slaugos darbuotojai ir slaugytojų padėjėjai turi atsižvelgti į pacientą, paciento pageidavimus, neturi pacientas laukti, kol specialistas atliks kitus darbus. Jis akcentavo, kad bus keičiama darbo kultūra, tai nėra lengva, pakeisti kai kuriuos įpročius yra sudėtinga, bet darbuotojai bus mokomi ir bus skatinami pokyčiai.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė prof. dr. Natalja Fatkulina akcentavo, kad psichikos sveikata yra prioritetas daugelyje Europos Sąjungos parengtų dokumentų ir formuojamų krypčių, taip pat ir Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje. Vilniaus universitetas kartu su LR Sveikatos apsaugos ministerija dalyvauja tarptautiniame projekte CHRODIS. Jau išsiųstos gairės projekto koordinatoriams ir numatyta 2019 m. kovo mėn. organizuoti politinį dialogą apie psichikos sveikatos raštingumą, kuris šiame projekte pasirinktas svarbiausiu prioritetu. Tikimasi, kad bus sukurti instrumentai Lietuvos gyventojų psichikos sveikatos raštingumui pamatuoti ir pateikti rekomendacijas kaip tą raštingumą gerinti. Į psichikos sveikatą nukreipiamos investicijos atsiperka ir yra matomos ne iš karto.

RVPL direktorius prof. Arūnas Germanavičius pranešime „Metabolinis sindromas“ pabrėžė, kad ši tema nėra nauja, bet ji nuolatos nagrinėjama ne tik ES, bet ir JAV, Australijoje ir kitose šalyse, nes metabolinis sindromas – tebesitęsianti problema, kuri yra susijusi su padidėjusiu mirtingumu, su insulto ir miokardo infarkto rizika, su cukrinio diabeto komplikacijomis. Ir psichiatrijoje, pasirodo, yra didelė dalis žmonių, kurie turi didesnę riziką metaboliniam sindromui, juo labiau, kad mūsų skiriamas gydymas, šiuo požiūriu, ne visada yra saugus. Profesorius ypač akcentavo tai, ką turėtų žinoti psichikos sveikatos slaugytojai, kurie tiesiogiai kontaktuoja su pacientais, ką jiems reikėtų patarti ir kaip padėti.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Algirdas Utkus perskaitė pranešimą „Vėžio genetika“. Pateikta informacija apie vėžio atsiradimo mechanizmus, kokie genai svarbūs onkogenezės procesui. Vėžiu gyvenimo eigoje suserga vienas iš trijų-keturių žmonių. Atkreiptas dėmesys, kad žmonės, kuriems yra psichikos ligos, negalia taip pat, kaip ir kiti žmonės turi riziką susirgti vėžiu, tačiau jiems neretai vėžys diagnozuojamas vėlesnėse stadijose ir tai atsitinka todėl, kad ne visuomet jie laiku pasako apie atsiradusius negalavimus ir vėliau kreipiasi į gydytoją. Mūsų šalyje yra nemokamos vėžio profilaktikos programos (gimdos kaklelio, prostatos, krūties, storojo žarnyno), kuriomis gali pasinaudoti ir asmenys, kuriems yra psichikos sveikatos sutrikimų. Todėl labai svarbu, kad specialistai, kurie dirba psichikos sveikatos srityje, prisimintų tai ir informuotų tiek pacientus, tiek jų artimuosius.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto V kurso studentas Simonas Utkus savo pranešime „Fizinio aktyvumo nauda psichikos sveikatai“ pristatė svarbiausius judėjimo privalumus ne tik mūsų psichikos sveikatai, bet ir kūnui. Remdamasis moksliniais šaltiniais, jis teigė, kad fizinis aktyvumas gali padėti tiek prevenciškai, tiek jau sergant psichikos ligomis: pastebėta nauda kovojant su nerimu, depresija, valgymo sutrikimais. Akcentuota, kad fizinis aktyvumas tai nebūtinai sportas, tai gali būti bet kokia intensyvesnė veikla, pvz.: tvarkymasis, vaikščiojimas, įvairiausi žaidimai, kurių metų susibūrus drauge ne tik judama, bet ir ugdomas bendruomeniškumas. Prie rekomendacijų buvo dar kartą priminta, kad suaugusiam žmogui kasdien reiktų intensyviai judėti bent 30 min. Nesvarbu ar tai sunkiai dirbantis, ar sunkiai sergantis ar atostogaujantis asmuo – judėti reikia visiems. Pranešimo autoriaus žodžiais: „galimybė judėti – ne tik dovana, bet ir prievolė.“

 

kosultacija

  knyg1903 2003

KatalogoVirselis

atkurimas100

GRĮŽTI Į VIRŠŲ